mano akys mirksta leduose
tavosios - asfalto keliuose
kvėpavau aš šiaurės kryptimi
tu - atilsio nebūtimi
aš gimiau sapne
o tu mirei delne
aguonos
krintančioj žemėj gulėjau
o tu po ja kentėjai
nes negalėjai matyti dangaus ir saulės, o tai buvo viskas
skaičiavau iki penkių
o tu strigai vis tarp dviejų
bet paskutinę akimirką
viskas apsisuko
ir kriaušė apkabino ne mane,
tave
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą