2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

201(3-4)=740

vis prasilenkiu su tuo ciniškumu
nedraugas man jis, pykstamės
bet negaliu ant jo pykti
padeda išlaikyti blaivų protą
tai dabar ir svyruoju tarp to ir ano

sėdžiu prikandusi lūpą ir bandau dar ką nors išmąstyti

kas naujo mano gyvenime?

a-ū

ak, taip. nieko
bet ir gerai
galbūt tai bus paskutinis mano įrašas šiais metais

praėjo metai
nepastebimai
atrodo tik prieš porą mėnesių su Kristupu pėdinau iš Lazdynų į Pilaitę 7 ryto
ech, tie laikai
per šias 365 dienas mane tik dar labiau sugadino žmonės, aplinkybės, įvykiai, pati aš

dėkoju šikusiems į mano gyvenimą, dabar atsirenku kas yra vertinga
dėkoju visiems kitiems, kurie tik dar labiau privertė mane sumišti kokiam gi pasauly gyvenu
<idiotiškam>

kaip kokia ypatingai populiari blogerė numeris keturi pasaulyje dėl savęs ar dėl kažko kas GAL (1% iš 10000%) pasiklausys bent vieną iš šių dainų sudarysiu šių metų .. labiausiai įtakojusių Mane kūrinių sąrašėliuką

<kodėl gyvenimas tox tuščias>

taigi
*iškilminga muzika* toks jausmas jog čia filmą statau sau
entertaining myself

nebus numerio vienas du trys
bo atrodys jog skirstau pagal kažką

ai, gal šalia dar prirašysiu ką ji tokio įdomaus padarė man

foje - nakties balsai - gerai, čia istorija įdomi. turbūt ši daina labiausiai mane pakeitė. šiais metais. rugsėjį ar spalį, neatmenu, buvau eilinėje dailės pamokoje, bandžiau užgniaužti besikaupiančią neviltį ir pasistengti bent kiek padoriai nupiešti didžiulę gėlę. ir užgrojo ši daina. ypatingai jos nesiklausiau ir nekreipiau didelio dėmesio. bet išgirdau kaip Andrius įkvėpė nuodingų cigaretės dūmų. vos vos išgirdau ir tai mane patraukė. pasigarsinau. įsiklausiau. ir kai girdėjau visus tuos garsus - kaip jis įkvėpdamas juokingai ir žaviai capteldavo lūpomis, garsiai iškvėpdavo - mane apėmė toks keistas jausmas.. lyg būčiau prieš tai VISKĄ pamiršusi ir tada staiga atsiminusi.. kažką svarbaus. tai mane įkvėpė rašyti. kurti. dėstyti savo mintis. vėl. nes buvau nustojusi tai daryti .. gal metus. buvau beprotiškai įskaudinta ir atsiribojau nuo tokio saviraiškos būdo. bet būtent ši daina mane sugrąžino prie popieriaus lapo ir rašiklio, kurių pagalba aš paleidžiu savo Sielą pasivaikščioti iki šiol. ačiū, Andriau

foje - vieną kartą paryžiuj - labai neišsiplėsiu. bet. ši daina yra .. man net sunku paaiškinti. skausminga ir niekada nebeegzistuosianti meilė. kažkur tolumoj.. aš tai matau ir jaučiu. nors nežinau, kas tai Yra. pasineriu ir <...> - kažkokia eilutė iš kažkokio mano eilėraščio, neatmenu vieno žodžio, bet vis skamba mintyse dabar

lana del rey - burning desire - na ir kaipgi neatsiras ir ši daina. daug Elizabeth dainų pamilau per šiuos metus. bet ši.. jeigu man tektų mylėjimąsi/seksą sutalpinti į vieną dainą, tai neabejotinai pasirinkčiau šią

pink floyd - high hopes - ši daina - mano ramybės sala. kiekvieną dieną bent kartą į ją nuplaukiu, o plaustas yra kaip tik ši daina. ką tik sėdėjau užsimerkusi gal trisdešimt sekundžių, klausiausi.. myliu

conor scott - starry eyed - tikiu šio žmogaus perduota daina. ypač 'so take me in and throw out my heart and get a new one'. tiesiog. nieko asmeniško, bet taip gyva ir liūdna. žavu.

vince kidd - like a virgin - saulė visuomet šoka išgirdus šią dainą. ir dabar. sėdint. seksi

leah mcfall - r.i.p - bene didžiausias šių metų atradimas. balsas. jergau

ash morgan - never tear us apart - dar vienas atradimas. jeigu kas čia užklys - PASIKLAUSYK.


kažkodėl nebėra minčių. dar beprotiškai daug dainų yra, bet tingulys apėmė. nebeieškosiu. gal vėliau

iliustruosiu šiuos metus viena nuotrauka. nors reiktų tūkstančio

super

2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

beprotybė

jeigu mano beprotybę būtų galima išmatuoti, tai rezultatas būtų 18794 iš 1245
aš plyštu ir sprogstu, po truputį
tuoj manęs nebeliks
noriu verkti ir klykti, bet tai nepadės
bus dar blogiau
tik viena silpnumo akimirka
ir visas šitas pragaras nesibaigs
aš ją ar juos ar save pasmaugsiu. vienas variantas iš kelių

2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

lempa kaista

išsivaliau savo sielą
išmečiau tą ciniškumą
paslėpiau jį giliai savo pasąmonėje
žinau, jog jis ten liko, bet pasakiau jam tylėti
ir baigti man gadinti gyvenimą
kaip suprantu - sutiko

nežinau, kuriam laikui

saulė nori <...>
dabar jokio šrifto
tiesiog
nėra
<...>

2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

ne!!!

atika
aš po truputį jus įsimyliu
tu
apsakai
mano skausmą ir liūdesį
ir nebijau to išsakyti
dainuojant jūsų dainas

atika - ne!!!

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

pilkoj nykioj

cigaretė tarp tavo pirštų
tyliai nebylūs žvilgsniai
rudenio dievo melodija stotelėj
tuštumos prisilietimą man švystelk

2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis

lūpos-rankos

jaučiu, kaip mano akys merkiasi, o sielai sekasi mane paveržti į savo juodą pusę
man ten patinka
juk tai nėra blogai?
kodėl tuo pačiu metu
išgaruoja garsas

atika - lūpos-rankos

įkvėpk dalelę triukšmo, kad aprėptum tylos galybę

įkvėpk dalelę triukšmo, kad aprėptum tylos galybę
raminančią ir mylinčią
kiekvieną jos vaiką neramų ir
po galais, neišeina surimuoti
bet tebūnie
norėjau išsikalbėti
tylai
tyliai
nebyliai
kankynė
stiklinėj
ramybės
nėra
tėra
arbata
karšta
be cukraus, tik su plūduriuojančia žolele paviršiuj
ji man primena .. nieko
tuštuma
manyje tuštuma
aš bandau išsiaiškinti, kas yra <...>
ir jeigu tai tiesa, tai Tai mane ėda iš vidaus
ir man pačiai jau baisu į save žiūrėti iš šono, iš vidaus
kuo gi pavirtau
jei šitaip juokiuosi iš savęs, tavęs, kitų, visų, iš visko

taip apgailėtina
apsimestinis 'gerumas' vardan kitų
kai tenorima patenkinti tuštumą savyje
- noriu padėti žmonėms,- atsakė ponas nežinomasis
nori padėti žmonėms, kad nesijaustum kaip šūdas arba kad karma tau atsilygintų
žinai ką? tu apgailėtinas

bet labiausiai esu apgailėtina ir beviltiška AŠ
ir kodėl tai rašau didžiosiomis raidėmis
tai turėtų būti blankios, neįskaitomos ir bjaurios raidės
kad niekas į jas nežiūrėtų
kaip ir į mane pačią
nes nešu pražūtį, nešu neviltį, nešu liūdesį, nes visu tuo gyvenu
ir nieko tu dėl to nepadarysi

2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

apglėbk mane savo šakom

apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom
apglėbk mane savo šakom

2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

laiškas šiaurės krypčiai

labas
nesugalvoju tau kreipinio, nes į nieką konkrečiai nesikreipiu
tik į šiaurės kryptį
kad ir kas tu bebūtum
ar nuostabūs, turbūt Kristijono, sukurti žodžiai
ar Lukošiaus šokis, matomas keliuose video klipuose
ar tas ritmas
ar ta meilė tau
ar tas nerealus dalykas, jog klausantis šiaurės krypties aš nebebijau galvoti apie savo vaikystę, kurios negaliu pakęsti
jog jaučiu, kad esu
jog jaučiu mylint savo gyvenimą ir egzistenciją, nes yra šiaurės kryptis
ir aš girdžiu tą apkabinimą, kurio man reikia
tą nebylų 'myliu'
muzika man tai suteikia
atrodo, jog jokio žmogaus nereikia
bet palikime žmones nuošaly, toli toli
esi tik tu ir aš
mes
ir vakaras, ruduo, karas, valtis, sapnas, žemė,  aviacija, miestas
ir dar keli dalykai - tie nuostabūs dalykai
kurių mano sielai ne gana

aš noriu verkti, žinai
nes klausausi tik
ir, po galais,
esu tokia liūdna
bet liūdesys yra mano laimė
ir man taip gera
esu laiminga
nes noriu verkti

rašau tau laišką
nors turėčiau jau miegoti
noriu tau kalbėti savo mintis
ir kad tu jas išklausytum
nes aš myliu šiaurės kryptį
ir man jos ne gana
visai
noriu apkabinti muziką
ar įmanoma?
šypsotis, kai tave užplūsta tos emocijos
kurioms žodžių nėra
bet tu šypsaisi ir nori verkti ir juoktis
nes Esi

dar žali obuoliai ir toli dar ruduo, neatmerksiu akių ir sapnuosiu toliau, kad esu..
esu tokia laiminga, jog turiu jus
jūs mane išgelbėjate kiekvieną dieną nuo beprotybės
nes dabar mano gyvenimas toks, jog seniai būčiau pasikorusi.
tiksliau mano siela būtų tai padariusi.
bet laikausi, esu Gyva
ir moku šypsotis tyliai viduje, nes moku verkti
ir tai yra Laimė
šiaurės kryptis man davė daug atsakymų
į daug mano klausimų

aš toks mažas, mano batai kiauri, šaltos naktys ir vėjas širdy

galėčiau kalbėtis ir kalbėtis su tavimi
žinai, malonu
rašyti ir tu manęs klausaisi
kad ir kas bebūtum
laiškas skirtas tik tau, būtent tau
nors man šalta, tai nesvarbu
yra amžinas ruduo
jis apglėbia mane savo šakom

manau, jog man laikas po truputį pėdinti į lovytę.
ir ten užmigsiu su šiaurės kryptimi
tik prieš tai baigsiu rašyti laiškus žmonėms
stengiausi dėl tų laiškelių
tarp kitko, ten tūnos šiaurės kryptis
jos dainos
jos visos tokios gražios.
ech.

kas ir kas tu bebūtum - labanaktis.


2013 m. gruodžio 13 d., penktadienis

2013 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis

ar kas nors mane išgirs


ar kas nors mane išgirs, jei veidas nesakys nič nieko?
ar kas nors mane išgirs, jei alps mano akys prieš tavo?
ar kas nors mane išgirs, jei lūpos verks nežinia?
ar kas nors mane išgirs, jei rėksiu iš visų jėgų viduje?


nuotrauka - Laura Makabresku

2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

dulkių ir nebūties kokteilis

atsiprašau savęs, jog dabar taip retai rašau
nes šiom dienom skandinu protą matematikoj
ir prakeiktoj trigonometrijoj, kuri mane dusina
ir gerklę keistai peršti
lyg iš jos gyvybę kas būtų išsiurbę
noriu naujų žmonių savo gyvenime
bet tam nėra laiko
ir, berods, niekada nebus

todėl gersiu dulkių kokteilį su nebūties prieskoniu
ir mėgausiuosi
kol išprotėsiu gyvenant šioj beorėj erdvėj

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

kačiukas

ar priimtum namo kačiuką, pilną blusų, be vienos letenėlės ir užpūliavusia akimi?

mūsų klaida

norėčiau, kad žmonės labiau rūpintųsi ne Žemės atsiradimo priežastimi, o pačia Žeme


2013 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

bel air. jogurto debesis

girdžiu tą dieviškai ramią melodiją ir glostantį balsą.. švelnu
ir mane palietė mintys, jog bijau
kas bus vėliau
kas bus
bus
gyvenimas.
ir jaučiu, kaip krentu
nėra už ko laikytis
bet ta melodija. ji laiko mane kaip debesis, kaip pūkėlis
saugo ir myli
švelniai glosto mano jautrią ir išsigandusią sielą
ir nors esu silpna, toji melodija mane prilaiko
ir noriu verkti
jog esu.