mano galvoje tūno žvėris
kiekvieną dieną girdžiu, kaip jis staugia ant tų žmonių, kuriems tiek daug noriu pasakyti
kaip aš kenčiu.
iš šalies atrodyčiau kaip eilinė paauglė, beverkianti dėl savo gyvenimo problemų, iš kurių padaro burbulą.
gerai pati suprantu, jog taip nėra. nė trupučio
ir tas žvėris auga sulig kiekviena diena, sulig kiekvienu (atsiprašau) užpisančiu žodžiu
ir ta visuma veda iš proto
tu krenti
ir žinau, jog vienintelė išeitis - bėgti
bet dabar nėra kur
tad kaip man sutramdyti tą žvėrį?
- niekaip,- atsakiau sau pati
