prisiminiau savo blogą, spėjusį apdulkėti įvairiausiom dulkėm
man atrodo visiems pamestiems ir vėl atrastiems blogams jų savininkai tyliai - arba garsiai - pasako ' o dieve ko aš čia buvau prirašiusi tpfu '
tai va, aš irgi prie tų prisidėjau. n-tąjį kartą
bijau skaityti ką dar čia esu parašiusi
inspired by "blessed be"
2014 m. lapkričio 11 d., antradienis
2014 m. vasario 24 d., pirmadienis
laivas
iš tiesų seniai čia bebuvau
nes neturiu kompiuterio
nėra kur išlieti sielos
ir emocijų
palaiminta galimybė klausytis muzikos telefonu
turiu gerų draugų
šk diską
ramybės dienų, kad ir nedaug
ir daug baimių, su kuriomis turiu gyventi, bet jos padaro gyvenimą įdomesnį
nors ir sunkesnį
va.
akis pradėjo skaudėti
su niekuo nesidalinsiu savo vidumi dabar ir čia. vėliau
et, švaistau laiką
nuotraukų ir grožio ir ledų ir smilkalų
man dėvas dos
nes neturiu kompiuterio
nėra kur išlieti sielos
ir emocijų
palaiminta galimybė klausytis muzikos telefonu
turiu gerų draugų
šk diską
ramybės dienų, kad ir nedaug
ir daug baimių, su kuriomis turiu gyventi, bet jos padaro gyvenimą įdomesnį
nors ir sunkesnį
va.
akis pradėjo skaudėti
su niekuo nesidalinsiu savo vidumi dabar ir čia. vėliau
et, švaistau laiką
nuotraukų ir grožio ir ledų ir smilkalų
man dėvas dos
2014 m. sausio 3 d., penktadienis
palūšiu
mano galvoje tūno žvėris
kiekvieną dieną girdžiu, kaip jis staugia ant tų žmonių, kuriems tiek daug noriu pasakyti
kaip aš kenčiu.
iš šalies atrodyčiau kaip eilinė paauglė, beverkianti dėl savo gyvenimo problemų, iš kurių padaro burbulą.
gerai pati suprantu, jog taip nėra. nė trupučio
ir tas žvėris auga sulig kiekviena diena, sulig kiekvienu (atsiprašau) užpisančiu žodžiu
ir ta visuma veda iš proto
tu krenti
ir žinau, jog vienintelė išeitis - bėgti
bet dabar nėra kur
tad kaip man sutramdyti tą žvėrį?
- niekaip,- atsakiau sau pati
kiekvieną dieną girdžiu, kaip jis staugia ant tų žmonių, kuriems tiek daug noriu pasakyti
kaip aš kenčiu.
iš šalies atrodyčiau kaip eilinė paauglė, beverkianti dėl savo gyvenimo problemų, iš kurių padaro burbulą.
gerai pati suprantu, jog taip nėra. nė trupučio
ir tas žvėris auga sulig kiekviena diena, sulig kiekvienu (atsiprašau) užpisančiu žodžiu
ir ta visuma veda iš proto
tu krenti
ir žinau, jog vienintelė išeitis - bėgti
bet dabar nėra kur
tad kaip man sutramdyti tą žvėrį?
- niekaip,- atsakiau sau pati
2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis
201(3-4)=740
vis prasilenkiu su tuo ciniškumu
nedraugas man jis, pykstamės
bet negaliu ant jo pykti
padeda išlaikyti blaivų protą
tai dabar ir svyruoju tarp to ir ano
sėdžiu prikandusi lūpą ir bandau dar ką nors išmąstyti
kas naujo mano gyvenime?
a-ū
ak, taip. nieko
bet ir gerai
galbūt tai bus paskutinis mano įrašas šiais metais
praėjo metai
nepastebimai
atrodo tik prieš porą mėnesių su Kristupu pėdinau iš Lazdynų į Pilaitę 7 ryto
ech, tie laikai
per šias 365 dienas mane tik dar labiau sugadino žmonės, aplinkybės, įvykiai, pati aš
dėkoju šikusiems į mano gyvenimą, dabar atsirenku kas yra vertinga
dėkoju visiems kitiems, kurie tik dar labiau privertė mane sumišti kokiam gi pasauly gyvenu
<idiotiškam>
kaip kokia ypatingai populiari blogerė numeris keturi pasaulyje dėl savęs ar dėl kažko kas GAL (1% iš 10000%) pasiklausys bent vieną iš šių dainų sudarysiu šių metų .. labiausiai įtakojusių Mane kūrinių sąrašėliuką
<kodėl gyvenimas tox tuščias>
taigi
*iškilminga muzika* toks jausmas jog čia filmą statau sau
entertaining myself
nebus numerio vienas du trys
bo atrodys jog skirstau pagal kažką
ai, gal šalia dar prirašysiu ką ji tokio įdomaus padarė man
foje - nakties balsai - gerai, čia istorija įdomi. turbūt ši daina labiausiai mane pakeitė. šiais metais. rugsėjį ar spalį, neatmenu, buvau eilinėje dailės pamokoje, bandžiau užgniaužti besikaupiančią neviltį ir pasistengti bent kiek padoriai nupiešti didžiulę gėlę. ir užgrojo ši daina. ypatingai jos nesiklausiau ir nekreipiau didelio dėmesio. bet išgirdau kaip Andrius įkvėpė nuodingų cigaretės dūmų. vos vos išgirdau ir tai mane patraukė. pasigarsinau. įsiklausiau. ir kai girdėjau visus tuos garsus - kaip jis įkvėpdamas juokingai ir žaviai capteldavo lūpomis, garsiai iškvėpdavo - mane apėmė toks keistas jausmas.. lyg būčiau prieš tai VISKĄ pamiršusi ir tada staiga atsiminusi.. kažką svarbaus. tai mane įkvėpė rašyti. kurti. dėstyti savo mintis. vėl. nes buvau nustojusi tai daryti .. gal metus. buvau beprotiškai įskaudinta ir atsiribojau nuo tokio saviraiškos būdo. bet būtent ši daina mane sugrąžino prie popieriaus lapo ir rašiklio, kurių pagalba aš paleidžiu savo Sielą pasivaikščioti iki šiol. ačiū, Andriau
foje - vieną kartą paryžiuj - labai neišsiplėsiu. bet. ši daina yra .. man net sunku paaiškinti. skausminga ir niekada nebeegzistuosianti meilė. kažkur tolumoj.. aš tai matau ir jaučiu. nors nežinau, kas tai Yra. pasineriu ir <...> - kažkokia eilutė iš kažkokio mano eilėraščio, neatmenu vieno žodžio, bet vis skamba mintyse dabar
lana del rey - burning desire - na ir kaipgi neatsiras ir ši daina. daug Elizabeth dainų pamilau per šiuos metus. bet ši.. jeigu man tektų mylėjimąsi/seksą sutalpinti į vieną dainą, tai neabejotinai pasirinkčiau šią
pink floyd - high hopes - ši daina - mano ramybės sala. kiekvieną dieną bent kartą į ją nuplaukiu, o plaustas yra kaip tik ši daina. ką tik sėdėjau užsimerkusi gal trisdešimt sekundžių, klausiausi.. myliu
conor scott - starry eyed - tikiu šio žmogaus perduota daina. ypač 'so take me in and throw out my heart and get a new one'. tiesiog. nieko asmeniško, bet taip gyva ir liūdna. žavu.
vince kidd - like a virgin - saulė visuomet šoka išgirdus šią dainą. ir dabar. sėdint. seksi
leah mcfall - r.i.p - bene didžiausias šių metų atradimas. balsas. jergau
ash morgan - never tear us apart - dar vienas atradimas. jeigu kas čia užklys - PASIKLAUSYK.
kažkodėl nebėra minčių. dar beprotiškai daug dainų yra, bet tingulys apėmė. nebeieškosiu. gal vėliau
iliustruosiu šiuos metus viena nuotrauka. nors reiktų tūkstančio
nedraugas man jis, pykstamės
bet negaliu ant jo pykti
padeda išlaikyti blaivų protą
tai dabar ir svyruoju tarp to ir ano
sėdžiu prikandusi lūpą ir bandau dar ką nors išmąstyti
kas naujo mano gyvenime?
a-ū
ak, taip. nieko
bet ir gerai
galbūt tai bus paskutinis mano įrašas šiais metais
praėjo metai
nepastebimai
atrodo tik prieš porą mėnesių su Kristupu pėdinau iš Lazdynų į Pilaitę 7 ryto
ech, tie laikai
per šias 365 dienas mane tik dar labiau sugadino žmonės, aplinkybės, įvykiai, pati aš
dėkoju šikusiems į mano gyvenimą, dabar atsirenku kas yra vertinga
dėkoju visiems kitiems, kurie tik dar labiau privertė mane sumišti kokiam gi pasauly gyvenu
<idiotiškam>
kaip kokia ypatingai populiari blogerė numeris keturi pasaulyje dėl savęs ar dėl kažko kas GAL (1% iš 10000%) pasiklausys bent vieną iš šių dainų sudarysiu šių metų .. labiausiai įtakojusių Mane kūrinių sąrašėliuką
<kodėl gyvenimas tox tuščias>
taigi
*iškilminga muzika* toks jausmas jog čia filmą statau sau
entertaining myself
nebus numerio vienas du trys
bo atrodys jog skirstau pagal kažką
ai, gal šalia dar prirašysiu ką ji tokio įdomaus padarė man
foje - nakties balsai - gerai, čia istorija įdomi. turbūt ši daina labiausiai mane pakeitė. šiais metais. rugsėjį ar spalį, neatmenu, buvau eilinėje dailės pamokoje, bandžiau užgniaužti besikaupiančią neviltį ir pasistengti bent kiek padoriai nupiešti didžiulę gėlę. ir užgrojo ši daina. ypatingai jos nesiklausiau ir nekreipiau didelio dėmesio. bet išgirdau kaip Andrius įkvėpė nuodingų cigaretės dūmų. vos vos išgirdau ir tai mane patraukė. pasigarsinau. įsiklausiau. ir kai girdėjau visus tuos garsus - kaip jis įkvėpdamas juokingai ir žaviai capteldavo lūpomis, garsiai iškvėpdavo - mane apėmė toks keistas jausmas.. lyg būčiau prieš tai VISKĄ pamiršusi ir tada staiga atsiminusi.. kažką svarbaus. tai mane įkvėpė rašyti. kurti. dėstyti savo mintis. vėl. nes buvau nustojusi tai daryti .. gal metus. buvau beprotiškai įskaudinta ir atsiribojau nuo tokio saviraiškos būdo. bet būtent ši daina mane sugrąžino prie popieriaus lapo ir rašiklio, kurių pagalba aš paleidžiu savo Sielą pasivaikščioti iki šiol. ačiū, Andriau
foje - vieną kartą paryžiuj - labai neišsiplėsiu. bet. ši daina yra .. man net sunku paaiškinti. skausminga ir niekada nebeegzistuosianti meilė. kažkur tolumoj.. aš tai matau ir jaučiu. nors nežinau, kas tai Yra. pasineriu ir <...> - kažkokia eilutė iš kažkokio mano eilėraščio, neatmenu vieno žodžio, bet vis skamba mintyse dabar
lana del rey - burning desire - na ir kaipgi neatsiras ir ši daina. daug Elizabeth dainų pamilau per šiuos metus. bet ši.. jeigu man tektų mylėjimąsi/seksą sutalpinti į vieną dainą, tai neabejotinai pasirinkčiau šią
pink floyd - high hopes - ši daina - mano ramybės sala. kiekvieną dieną bent kartą į ją nuplaukiu, o plaustas yra kaip tik ši daina. ką tik sėdėjau užsimerkusi gal trisdešimt sekundžių, klausiausi.. myliu
conor scott - starry eyed - tikiu šio žmogaus perduota daina. ypač 'so take me in and throw out my heart and get a new one'. tiesiog. nieko asmeniško, bet taip gyva ir liūdna. žavu.
vince kidd - like a virgin - saulė visuomet šoka išgirdus šią dainą. ir dabar. sėdint. seksi
leah mcfall - r.i.p - bene didžiausias šių metų atradimas. balsas. jergau
ash morgan - never tear us apart - dar vienas atradimas. jeigu kas čia užklys - PASIKLAUSYK.
kažkodėl nebėra minčių. dar beprotiškai daug dainų yra, bet tingulys apėmė. nebeieškosiu. gal vėliau
iliustruosiu šiuos metus viena nuotrauka. nors reiktų tūkstančio
super
2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis
beprotybė
jeigu mano beprotybę būtų galima išmatuoti, tai rezultatas būtų 18794 iš 1245
aš plyštu ir sprogstu, po truputį
tuoj manęs nebeliks
noriu verkti ir klykti, bet tai nepadės
bus dar blogiau
tik viena silpnumo akimirka
ir visas šitas pragaras nesibaigs
aš ją ar juos ar save pasmaugsiu. vienas variantas iš kelių
aš plyštu ir sprogstu, po truputį
tuoj manęs nebeliks
noriu verkti ir klykti, bet tai nepadės
bus dar blogiau
tik viena silpnumo akimirka
ir visas šitas pragaras nesibaigs
aš ją ar juos ar save pasmaugsiu. vienas variantas iš kelių
2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis
lempa kaista
išsivaliau savo sielą
išmečiau tą ciniškumą
paslėpiau jį giliai savo pasąmonėje
žinau, jog jis ten liko, bet pasakiau jam tylėti
ir baigti man gadinti gyvenimą
kaip suprantu - sutiko
nežinau, kuriam laikui
saulė nori <...>
dabar jokio šrifto
tiesiog
nėra
<...>
išmečiau tą ciniškumą
paslėpiau jį giliai savo pasąmonėje
žinau, jog jis ten liko, bet pasakiau jam tylėti
ir baigti man gadinti gyvenimą
kaip suprantu - sutiko
nežinau, kuriam laikui
saulė nori <...>
dabar jokio šrifto
tiesiog
nėra
<...>
2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis
ne!!!
atika
aš po truputį jus įsimyliu
tu
apsakai
mano skausmą ir liūdesį
ir nebijau to išsakyti
dainuojant jūsų dainas
atika - ne!!!
aš po truputį jus įsimyliu
tu
apsakai
mano skausmą ir liūdesį
ir nebijau to išsakyti
dainuojant jūsų dainas
atika - ne!!!
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
