2014 m. lapkričio 11 d., antradienis

hdfskjlg rntgbcėworcbfAINS f

prisiminiau savo blogą, spėjusį apdulkėti įvairiausiom dulkėm
man atrodo visiems pamestiems ir vėl atrastiems blogams jų savininkai tyliai - arba garsiai - pasako ' o dieve ko aš čia buvau prirašiusi tpfu '
tai va, aš irgi prie tų prisidėjau. n-tąjį kartą

bijau skaityti ką dar čia esu parašiusi

2014 m. vasario 24 d., pirmadienis

laivas

iš tiesų seniai čia bebuvau
nes neturiu kompiuterio
nėra kur išlieti sielos
ir emocijų
palaiminta galimybė klausytis muzikos telefonu
turiu gerų draugų
šk diską
ramybės dienų, kad ir nedaug
ir daug baimių, su kuriomis turiu gyventi, bet jos padaro gyvenimą įdomesnį
nors ir sunkesnį
va.
akis pradėjo skaudėti
su niekuo nesidalinsiu savo vidumi dabar ir čia. vėliau
et, švaistau laiką
nuotraukų ir grožio ir ledų ir smilkalų
man dėvas dos

2014 m. sausio 3 d., penktadienis

palūšiu

mano galvoje tūno žvėris
kiekvieną dieną girdžiu, kaip jis staugia ant tų žmonių, kuriems tiek daug noriu pasakyti
kaip aš kenčiu.
iš šalies atrodyčiau kaip eilinė paauglė, beverkianti dėl savo gyvenimo problemų, iš kurių padaro burbulą.
gerai pati suprantu, jog taip nėra. nė trupučio
ir tas žvėris auga sulig kiekviena diena, sulig kiekvienu (atsiprašau) užpisančiu žodžiu
ir ta visuma veda iš proto

tu krenti

ir žinau, jog vienintelė išeitis - bėgti
bet dabar nėra kur
tad  kaip man sutramdyti tą žvėrį?
- niekaip,- atsakiau sau pati

2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

201(3-4)=740

vis prasilenkiu su tuo ciniškumu
nedraugas man jis, pykstamės
bet negaliu ant jo pykti
padeda išlaikyti blaivų protą
tai dabar ir svyruoju tarp to ir ano

sėdžiu prikandusi lūpą ir bandau dar ką nors išmąstyti

kas naujo mano gyvenime?

a-ū

ak, taip. nieko
bet ir gerai
galbūt tai bus paskutinis mano įrašas šiais metais

praėjo metai
nepastebimai
atrodo tik prieš porą mėnesių su Kristupu pėdinau iš Lazdynų į Pilaitę 7 ryto
ech, tie laikai
per šias 365 dienas mane tik dar labiau sugadino žmonės, aplinkybės, įvykiai, pati aš

dėkoju šikusiems į mano gyvenimą, dabar atsirenku kas yra vertinga
dėkoju visiems kitiems, kurie tik dar labiau privertė mane sumišti kokiam gi pasauly gyvenu
<idiotiškam>

kaip kokia ypatingai populiari blogerė numeris keturi pasaulyje dėl savęs ar dėl kažko kas GAL (1% iš 10000%) pasiklausys bent vieną iš šių dainų sudarysiu šių metų .. labiausiai įtakojusių Mane kūrinių sąrašėliuką

<kodėl gyvenimas tox tuščias>

taigi
*iškilminga muzika* toks jausmas jog čia filmą statau sau
entertaining myself

nebus numerio vienas du trys
bo atrodys jog skirstau pagal kažką

ai, gal šalia dar prirašysiu ką ji tokio įdomaus padarė man

foje - nakties balsai - gerai, čia istorija įdomi. turbūt ši daina labiausiai mane pakeitė. šiais metais. rugsėjį ar spalį, neatmenu, buvau eilinėje dailės pamokoje, bandžiau užgniaužti besikaupiančią neviltį ir pasistengti bent kiek padoriai nupiešti didžiulę gėlę. ir užgrojo ši daina. ypatingai jos nesiklausiau ir nekreipiau didelio dėmesio. bet išgirdau kaip Andrius įkvėpė nuodingų cigaretės dūmų. vos vos išgirdau ir tai mane patraukė. pasigarsinau. įsiklausiau. ir kai girdėjau visus tuos garsus - kaip jis įkvėpdamas juokingai ir žaviai capteldavo lūpomis, garsiai iškvėpdavo - mane apėmė toks keistas jausmas.. lyg būčiau prieš tai VISKĄ pamiršusi ir tada staiga atsiminusi.. kažką svarbaus. tai mane įkvėpė rašyti. kurti. dėstyti savo mintis. vėl. nes buvau nustojusi tai daryti .. gal metus. buvau beprotiškai įskaudinta ir atsiribojau nuo tokio saviraiškos būdo. bet būtent ši daina mane sugrąžino prie popieriaus lapo ir rašiklio, kurių pagalba aš paleidžiu savo Sielą pasivaikščioti iki šiol. ačiū, Andriau

foje - vieną kartą paryžiuj - labai neišsiplėsiu. bet. ši daina yra .. man net sunku paaiškinti. skausminga ir niekada nebeegzistuosianti meilė. kažkur tolumoj.. aš tai matau ir jaučiu. nors nežinau, kas tai Yra. pasineriu ir <...> - kažkokia eilutė iš kažkokio mano eilėraščio, neatmenu vieno žodžio, bet vis skamba mintyse dabar

lana del rey - burning desire - na ir kaipgi neatsiras ir ši daina. daug Elizabeth dainų pamilau per šiuos metus. bet ši.. jeigu man tektų mylėjimąsi/seksą sutalpinti į vieną dainą, tai neabejotinai pasirinkčiau šią

pink floyd - high hopes - ši daina - mano ramybės sala. kiekvieną dieną bent kartą į ją nuplaukiu, o plaustas yra kaip tik ši daina. ką tik sėdėjau užsimerkusi gal trisdešimt sekundžių, klausiausi.. myliu

conor scott - starry eyed - tikiu šio žmogaus perduota daina. ypač 'so take me in and throw out my heart and get a new one'. tiesiog. nieko asmeniško, bet taip gyva ir liūdna. žavu.

vince kidd - like a virgin - saulė visuomet šoka išgirdus šią dainą. ir dabar. sėdint. seksi

leah mcfall - r.i.p - bene didžiausias šių metų atradimas. balsas. jergau

ash morgan - never tear us apart - dar vienas atradimas. jeigu kas čia užklys - PASIKLAUSYK.


kažkodėl nebėra minčių. dar beprotiškai daug dainų yra, bet tingulys apėmė. nebeieškosiu. gal vėliau

iliustruosiu šiuos metus viena nuotrauka. nors reiktų tūkstančio

super

2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

beprotybė

jeigu mano beprotybę būtų galima išmatuoti, tai rezultatas būtų 18794 iš 1245
aš plyštu ir sprogstu, po truputį
tuoj manęs nebeliks
noriu verkti ir klykti, bet tai nepadės
bus dar blogiau
tik viena silpnumo akimirka
ir visas šitas pragaras nesibaigs
aš ją ar juos ar save pasmaugsiu. vienas variantas iš kelių

2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

lempa kaista

išsivaliau savo sielą
išmečiau tą ciniškumą
paslėpiau jį giliai savo pasąmonėje
žinau, jog jis ten liko, bet pasakiau jam tylėti
ir baigti man gadinti gyvenimą
kaip suprantu - sutiko

nežinau, kuriam laikui

saulė nori <...>
dabar jokio šrifto
tiesiog
nėra
<...>

2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

ne!!!

atika
aš po truputį jus įsimyliu
tu
apsakai
mano skausmą ir liūdesį
ir nebijau to išsakyti
dainuojant jūsų dainas

atika - ne!!!