įkvėpk dalelę triukšmo, kad aprėptum tylos galybę
raminančią ir mylinčią
kiekvieną jos vaiką neramų ir
po galais, neišeina surimuoti
bet tebūnie
norėjau išsikalbėti
tylai
tyliai
nebyliai
kankynė
stiklinėj
ramybės
nėra
tėra
arbata
karšta
be cukraus, tik su plūduriuojančia žolele paviršiuj
ji man primena .. nieko
tuštuma
manyje tuštuma
aš bandau išsiaiškinti, kas yra <...>
ir jeigu tai tiesa, tai Tai mane ėda iš vidaus
ir man pačiai jau baisu į save žiūrėti iš šono, iš vidaus
kuo gi pavirtau
jei šitaip juokiuosi iš savęs, tavęs, kitų, visų, iš visko
taip apgailėtina
apsimestinis 'gerumas' vardan kitų
kai tenorima patenkinti tuštumą savyje
- noriu padėti žmonėms,- atsakė ponas nežinomasis
nori padėti žmonėms, kad nesijaustum kaip šūdas arba kad karma tau atsilygintų
žinai ką? tu apgailėtinas
bet labiausiai esu apgailėtina ir beviltiška AŠ
ir kodėl tai rašau didžiosiomis raidėmis
tai turėtų būti blankios, neįskaitomos ir bjaurios raidės
kad niekas į jas nežiūrėtų
kaip ir į mane pačią
nes nešu pražūtį, nešu neviltį, nešu liūdesį, nes visu tuo gyvenu
ir nieko tu dėl to nepadarysi
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą