bet kas, jei ašpagausiu pilnatį
su meškere
ir jos nebepaleisiu?
ir kas, jei mes
vien tamsą regintys
aklumo neiškęsim?
baugu nuo šios minties
nakties to grožio nematyti
nes ją suprasti reik dienos šviesos
jos spalvų, nuo graužaties
mūsų širdys pradės kirmyti
< dar žali obuoliai ir toli dar ruduo >
neatmerksiu akių ir sapnuosiu toliau, kad esu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą