foje foje foje

aš šiandien daug muzikos klausiausi

labai daug

labai įvairios

bet daugiausia Foje

aš nežinau, gailėtis ar ne

šių metų pradžioje sumąsčiau tokį planą

pradėti gilintis į šią grupę, nes artėjo paskutiniai koncertai

ir taip ir taip būčiau kada nors pamilusi Foje

Foje

ir nusipirkusi bilietą

ten nueiti ir atiduoti visą save Muzikai

o dabar aš neatlaikau to plėšymo minties

jog pusė mano širdies, atiduota būtent šiai grupei

verkia

jog nebūsiu siemens arenoje

su visais, kurie ten plauks iš euforijos

ir su tais, kurie nepaisydami dangiškų garsų naršys fajaboke savo išmaniajame

man taip skaudu, jog aš esu tokia beviltiška

jog nespėjau įsigyti bilieto

už man prieinamą kainą

nes dabar galiu apie koncertą tik svajoti

naktį, verkti

kartais

kaip išeis susiturėti

o ši daina

ši daina

mane įkvėpė Rašyti

ir vėl, po..

realiai po dvejų metų

koks stebuklas

aš piešiau rožę, klausiausi šio kūrinio

ir įsiklausiau

tiesiog sustojo mano kūnas iš dalies funkcionuoti

ir įsiklausiau

ir įsiklausiau

ir tai buvo taip gražu

girdėjau, kaip kalba

ką

ir kaip rūko

ir kaip truputį juokingai capteli lūpomis, kas buvo labai žavu

visa daina žavi

beprotiškai

mėgstamiausia

viena iš mėgstamiausių

bet tokia labai labai

ir vėl pagalvojau apie bilietą

apie koncertą

jog manęs ten nebus ir turiu kaltinti tik save

ar man gailėtis, jog susipažinau su grupe ir dabar praradau vienintelę progą ją išgirsti?

ar nesigailėti, nors ir verks, plyš širdis dėl to, ko nebepakeisiu?

beviltiškumas

kodėl jis taip į mane įsišaknijo