atsimenu
ankstyvą rudenį
ir sėdėjimą ant tinklo
ir žodžius
ir pasivaikščiojimus
ir dk
ir rudens pabaigą
ir šaltuką
ir namus
ir žiemos pradžią
ir sniegą
ir maudynes jame
ir juoką
ir suši
ir šešioliktą
ir naujuosius
ir tai sugadino mano meilę rudeniui ir žiemai
ir pavasariui, bet nutekėjo vandeniu
teliko vasara
kai matau
kad nebuvo to
ir tuomet jaučiuosi gerai
o dabar
geriant arbatą
sąmonė man sako
ir aš ant jos pykstu
nes ji man primena
ką dabar atsimenu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą